Nors kaupiamasis gyvybės draudimas (KGD) turi daug privalumų – ypač kaip ilgalaikė finansinė apsauga ir kapitalo kaupimo priemonė – jis nėra tinkamas kiekvienam žmogui ar kiekvienai situacijai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais atvejais KGD gali būti netinkamas pasirinkimas.
Daugelis pastebi, kad kaupiamojo gyvybės draudimo (KGD) pradžioje, ypač pirmaisiais metais, tenka mokėti didesnius mokesčius. Šis faktas gali atrodyti nepatrauklus, tačiau jis turi aiškų pagrindimą – šie mokesčiai padeda užtikrinti tiek kliento, tiek draudimo kompanijos saugumą.
Kaupiamasis gyvybės draudimas (KGD) – tai ne tik apsauga nuo netikėtumų gyvenime, bet ir ilgalaikė priemonė kaupti pinigus ateičiai. Tačiau natūraliai kyla klausimas: ar tikrai saugu taip kaupti lėšas?
Renkantis gyvybės draudimą, dažnas žmogus susiduria su klausimu – kuris variantas geresnis: kaupiamasis gyvybės draudimas ar rizikinis (metinis) draudimas? Nors abu tipai skirti finansinei apsaugai, jų veikimo principai, tikslai ir suteikiamos naudos yra iš esmės skirtingi. Šiame straipsnyje paaiškinsime pagrindinius skirtumus, privalumus ir trūkumus, kad galėtumėte priimti informuotą sprendimą.
Investicinis gyvybės draudimas (IGD) – tai ilgalaikis finansinis produktas, kuris apjungia gyvybės draudimo apsaugą ir investavimą į pasirinktus fondus. Nors tai gali būti patrauklus būdas kaupti lėšas ateičiai ar pensijai, svarbu žinoti ir įvertinti su šiuo produktu susijusias rizikas.
Lietuvos finansinio raštingumo lygis per 8 metus sumažėjo 10 proc., o šalis pagal EBPO indeksą yra paskutinė tarp 39 šalių. Gyventojams trūksta žinių apie sudėtines palūkanas ir skaitmeninį raštingumą, nors jų elgesys su pinigais pagerėjo. Lietuvos bankas ragina stiprinti finansinį švietimą ir skaitmeninį saugumą.
Šiame straipsnyje aptariamas kainų svyravimų poveikis asmeniniams finansams ir kaip žmonės gali efektyviai prisitaikyti, tvarkydami savo pinigus. Pinigai turėtų būti vertinami ne tik kaip įrankis išlaidoms, bet ir kaip priemonė ilgalaikiams tikslams pasiekti. Straipsnyje pateikiamos dvi svarbios taisyklės – „50-30-20“ ir planuotų pirkinių svarba, kurios padeda išlaikyti finansinį stabilumą net ekonominio nepastovumo laikotarpiu.
Sudėtinės palūkanos – tai palūkanos, skaičiuojamos ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo sukauptų palūkanų, procesas vadinamas palūkanų kapitalizacija. Pavyzdžiui, investuojant 1000 eurų su 8% metinėmis sudėtinėmis palūkanomis, po metų sukaupiama 1080 eurų, o kitais metais palūkanos skaičiuojamos jau nuo šios didesnės sumos. Skolinantis su sudėtinėmis palūkanomis, mokama daugiau, todėl būtina atidžiai perskaityti paskolos sąlygas. Investuojant su sudėtinėmis palūkanomis, galima pasiekti didesnį investicinį potencialą, o laiko trukmė yra esminis veiksnys, leidžiantis pasinaudoti sudėtinių palūkanų nauda.
S&P 500 (angl. Standard & Poor’s 500) yra viena iš labiausiai žinomų ir plačiai naudojamų vertybinių popierių indeksų, kuris apima 500 didžiausių JAV akcijų emitentų. Indeksas buvo sukurtas 1923 m. ir yra kompiliuojamas ir išleidžiamas Standard & Poor’s (S&P) kompanijos.
Gyvenime retai mąstome apie nelaimingus atsitikimus ir net mažas problemas. Atidėliojame, sakome sau, kad man tai nenutiks, tai nutinka kitiems ir norime tokius klausimus spręsti jas kuo vėliau. Deja, nutikus didelei nelaimei, pinigai yra reikalingi čia ir dabar, o rūpintis, iš kur jų gauti, būna jau per vėlu.
Registruokitės asmeninei konsultacijai pas mūsų specialistus.
Sužinok apie naujausius seminarus, finansų aktualijas ir naudingus patarimus.
