Lietuvos banko (LB) finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė pristatė EBPO pernai vykdyto tarptautinio finansinio raštingumo tyrimo rezultatus, kuriuose paaiškėjo, kad per 8 metus Lietuvos finansinio raštingumo balas sumažėjo apie 10 proc.
Lietuva, vertinama pagal Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudarytus finansinio raštingumo indeksus, liko paskutinėje vietoje tarp 39 dalyvavusių šalių. EBPO atstovai vertina tris pagrindines sritis – finansines žinias, elgesį su pinigais ir požiūrį į pinigus. 2023 m. Lietuvos finansinio raštingumo indeksas buvo 56, o 2015 m. jis siekė 62. Tai kelia susirūpinimą ir rodo, kad Lietuvos gyventojai sunkiai susidoroja su finansinėmis žiniomis.
V. Dičpinigaitienė taip pat pranešė, kad Lietuvos gyventojų žinios apie sudėtines palūkanas yra itin menkos, lyginant su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Vokietijoje 70 proc. respondentų gali apskaičiuoti sudėtines palūkanas, tuo tarpu Lietuvoje tai gali padaryti tik 30 proc. Tačiau gerai pasirodo suvokdami infliaciją ir pinigų laiko vertę.
V. Dičpinigaitienė pažymėjo, kad žemesnis finansinis raštingumas fiksuojamas tarp moterų, jaunesnių nei 29 metų ir vyresnių nei 65 metų. Aukštą finansinio raštingumo lygį turi aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, ypač dirbantys savarankiškai.
Nors finansinio raštingumo lygis Lietuvoje atrodo neramūs, tyrimas parodė teigiamą pokytį elgesyje su pinigais. Palyginti su 2015 metais, lietuviai šiuo metu geriau taupo ir planuoja savo finansinę ateitį.
LB Finansinio raštingumo centro vadovė taip pat pabrėžia, kad skaitmeninis finansinis raštingumas Lietuvoje yra itin žemas. Šiuo metu Lietuvoje skaitmeninio raštingumo indeksas siekia 45, palyginti su EBPO vidurkiu 55. Tai rodo, kad Lietuvoje trūksta žinių apie skaitmeninį saugumą ir tinkamą elgesį internete.
Reikalingas finansinio raštingumo švietimas
Lietuvos banko atstovai pripažino, kad iššūkiai yra realūs ir kelia pavojų ne tik finansiniam stabilumui, bet ir saugumui, ypač skaitmeniniame pasaulyje. Todėl LB atstovai ragina vyriausybę ir kitas suinteresuotas šalis imtis veiksmų siekiant pagerinti finansinį raštingumą šalyje ir užtikrinti gyventojų saugumą skaitmeniniame pasaulyje. Tai gali būti pasiekiama per švietimo programas, skaitmeninio finansinio raštingumo mokymus bei informacinės kampanijas.
