Investicinis gyvybės draudimas (IGD) – tai ilgalaikis finansinis produktas, kuris apjungia gyvybės draudimo apsaugą ir investavimą į pasirinktus fondus. Nors tai gali būti patrauklus būdas kaupti lėšas ateičiai ar pensijai, svarbu žinoti ir įvertinti su šiuo produktu susijusias rizikas.
IGD – vidutinės rizikos investicija
IGD paprastai laikomas vidutinės rizikos investavimo būdu, nes investuotojas prisiima rinkos svyravimų riziką, tačiau tuo pačiu turi ir draudiminę apsaugą (pvz., mirties atveju artimieji gauna išmoką). Vis dėlto, rizikos lygis priklauso nuo to, kokius fondus pasirenka klientas.
Fondų rizikos lygiai: ką svarbu žinoti?
IGD lėšos investuojamos į įvairius investicinius fondus, kuriuos galima suskirstyti pagal rizikos lygį:
- Žemos rizikos fondai – dažniausiai tai yra obligacijų fondai, investuojantys į valstybines ar korporatyvines skolos vertybinius popierius. Šie fondai pasižymi stabilumu, tačiau ir grąža dažniausiai būna mažesnė.
- Vidutinės rizikos fondai – tai mišrūs fondai, kuriuose derinamos tiek obligacijos, tiek akcijos. Tokie fondai suteikia galimybę gauti didesnę grąžą nei obligacijų fondai, tačiau kartu yra jautresni rinkos pokyčiams.
- Aukštos rizikos fondai – dažniausiai tai yra akcijų fondai, kurie investuoja į įvairių įmonių akcijas visame pasaulyje. Šie fondai gali atnešti didelę grąžą, tačiau ir svyravimai čia gali būti labai reikšmingi – tiek į viršų, tiek žemyn.
Pagrindinės rizikos, kurias reikia įvertinti:
- Rinkos rizika – fondų vertė gali kisti priklausomai nuo pasaulinės ekonomikos, geopolitinių įvykių, palūkanų normų ar kitų makroekonominių faktorių.
- Investicinių fondų valdytojo rizika – rezultatams įtakos turi tai, kaip fondą valdo jo valdytojas. Ne kiekvienas fondas yra vienodai profesionaliai valdomas.
- Likvidumo rizika – nors IGD nėra visiškai nelikvidus, pasitraukimas iš sutarties anksti gali reikšti nuostolius, nes dažnai taikomi sutarties nutraukimo ar administraciniai mokesčiai.
- Valiutų svyravimo rizika – jei fondas investuoja į užsienio rinkas, svyruojanti valiutos vertė (pvz., euras prieš JAV dolerį) gali turėti įtakos jūsų investicijų vertei.
- Teisinė ir mokestinė rizika – investicinių produktų apmokestinimas gali keistis, todėl svarbu žinoti, kaip tai paveiks jūsų grąžą ateityje.
Kaip suvaldyti IGD rizikas?
Nors investavimas visada susijęs su tam tikra rizika, ją galima valdyti taikant tinkamas strategijas:
- Periodinis investavimas (DCA – Dollar Cost Averaging) padeda išskaidyti riziką – investuojant reguliariai, fondų vienetai perkami tiek tada, kai rinka kyla, tiek kai krenta, todėl mažinamas vidutinės pirkimo kainos svyravimas.
- Diversifikacija – svarbu pasirinkti skirtingų sričių, regionų ar sektorių fondus, kad būtų išskaidoma rizika.
- Ilgalaikė perspektyva – IGD dažniausiai tinkamas tiems, kurie investuoja ilgam laikotarpiui (10+ metų). Tokiu laikotarpiu net ir rinkų svyravimai tampa mažiau reikšmingi.
- Tinkamas fondų pasirinkimas pagal amžių ir tikslus – jaunesni investuotojai gali rinktis rizikingesnius fondus, nes turi daugiau laiko atsigauti po galimų nuosmukių, o vyresni turėtų rinktis saugesnius variantus.
Pabaigai
Investicinis gyvybės draudimas – tai ilgalaikė finansinė priemonė, kuri gali padėti kaupti kapitalą ir tuo pačiu turėti apsaugą. Tačiau prieš pradedant investuoti, svarbu įvertinti visas galimas rizikas, suprasti investicinių fondų skirtumus ir pasitarti su finansų konsultantu.
Tinkamai suvaldžius rizikas, IGD gali tapti ne tik naudingu finansiniu įrankiu, bet ir svarbia jūsų ilgalaikio finansinio plano dalimi.
