Ekonomikos pulsas: 10 svarbiausių naujienų iš Lietuvos ir pasaulio 2025-09-03
Sužinokite svarbiausias pastarųjų dviejų savaičių ekonomikos, finansų ir investavimo naujienas Lietuvoje ir pasaulyje – nuo rekordiškai išaugusių obligacijų palūkanų bei svaro kritimo iki „Ignitis“ akcijų supirkimo ir kriptovaliutų revoliucijos.
1. Didžiojoje Britanijoje – rekordinės skolinimosi išlaidos ir silpstantis svaras
Pastarąją savaitę Jungtinė Karalystė susidūrė su didžiuliu spaudimu: ilgalaikaiems paskoloms skiriamos palūkanos (30 metų trukmei) pasiekė 5,72 % – aukščiausią lygį nuo 1998 metų. Tai reiškia, kad vyriausybei skolintis tapo kur kas brangiau, kas iškart susilpnino svarą iki 1,338 USD, žemiausio lygio nuo balandžio mėnesio. Nors emisija – 14 mlrd. svarų – sulaukė stipraus investuotojų susidomėjimo, tai padaryta itin brangiai. Visame pasaulyje obligacijų rinkose pastebima panaši nerimastinga reakcija – augančios palūkanos, ypač Europoje ir JAV. Šis procesas rodo, kaip finansinė politika ir rinkos nuotaikos gali turėti tiesioginę įtaką mūsų kišenei.
2. Lietuva ruošia dvigubą obligacijų pasiūlymą
Lietuvos vyriausybė pasitelkė finansų institucijas rengti vadinamąją „dual-tranche“ obligacijų emisiją – viena dalis su 10-mečiu terminu, kita – su 20-mečiu. Tai būdas skolintis iš investuotojų, siūlant įvairius terminus, kad pritrauktų platesnį susidomėjusių ratą. Tokios skolos priemonės gali būti patrauklios ilgesnius terminus mėgstantiems investuotojams. Gautos lėšos galėtų būti panaudotos infrastruktūros ar kitų valstybės projektų finansavimui. Tokia skolos diversifikacija padeda sumažinti riziką ir palieka daugiau veikimo laisvės ekonominei politikai.
3. Lietuvos energetikoje – ginčai dėl Ignitis pirkimo
Naujos vyriausybės planuose – galimas didžiausios šalies energetikos bendrovės Ignitis dalies supirkimas iš privačių akcininkų. Tai sukėlė kritikos dėl skaidrumo stokos – kritikai teigia, kad tokie veiksmai gali sukurti precedento dėl valstybės įsikišimo į privačią rinką. Kai kuriems kyla klausimas, ar tai nežengs per toli į valstybės kontrolę. Tačiau šios idėjos gynėjai teigia, jog tai priemonė užtikrinti energetinį saugumą ir valdymo stabilumą. Ši diskusija skatina atidžiai stebėti, kokias taktikas vyriausybė pasirinks ateityje.
4. China–Russia dujų vamzdynas per Mongoliją – 30 metų susitarimas
Kinija ir Rusija pasirašė ilgalaikį susitarimą dėl naujo dujų vamzdyno per Mongoliją: 50 mlrd kubinių metrų kasmet per 30 metų turėtų tekėti į Kiniją. Šis sandoris stiprina energetinę Kinijos priklausomybę nuo Rusijos dujų, o Rusijai suteikia išeitį iš Europos rinkų, kurios ribojamos sankcijų. Be to, tai – strateginis žingsnis, leidžiantis abiems šalims stiprinti savo geopolitinį spaudimą kitoms valstybėms. Naudodamasi šiuo vamzdynu, Kinija gali labiau kontroliuoti savo energetinę infrastruktūrą, o Rusija – užtikrinti patikimą pajamų srautą, nepaisant tarptautinių apribojimų.
5. Alphabet (Google) išvengė suskaidymo, bet griežtinos konkurencijos taisyklės
JAV teismas nusprendė, kad Alphabet (Google tinklo valdytoja) neturi būti išskaidyta – verslų vienetai kaip „Chrome“ ir toliau lieka vienoje kompanijoje. Tačiau teismas nustatė tam tikrų ribojimų – ypač detalių taisyklių. Po tokio sprendimo Alphabet akcijos pašoko beveik 8 %, nes rinka sutiko, jog valdžia lieka palanki kompanijai. Visgi tai signalizuoja, kad didieji technologijų žaidėjai vis labiau yra tikrinami dėl įvairiapusių konkurencijos taisyklių laikymosi.
6. Globali obligacijų krizė: ilgalaikių palūkanų nereikėtų ignoruoti
Finansų ekspertai įspėja — dauguma investuotojų akcentuoja trumpalaikių palūkanų pokyčius, bet ilgalaikių (pvz., 30-mečių obligacijų) augimas kelia didesnį pavojų. Japonijos ilgalaikės palūkanos šovė beveik 10 kartų, o JAV – iki 4,9 %, tokių palūkanų nematyta jau daugelį metų. Tokios palūkanos daro obligacijas patrauklesnes nei akcijos, kurios, investuotojų vertinimu, yra pervertintos. Tai primena situaciją prieš 1929-ų metų krizę – per didelė optimizmo banga ir menkas dėmesys rizikai gali sukelti staigų smūgį.
7. ECB vadovė Christine Lagarde įspėja: politinės atakos prieš FED – grėsmė pasaulio ekonomikai
Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde įspėjo, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelia grėsmę finansinei stabilumui savo pastangomis daryti spaudimą Federaliniam rezervui (FED), įskaitant Gubernatorės Lisa Cook atleidimą. Ji pabrėžė – FED nepriklausomumas būtinas, kad būtų užtikrintas patikimas pinigų valdymas ir nepakylėtų infliacija. Finansininkai pastebi – nors Trumpo politika gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti palūkanas ir duoti ekonomikos skatinimą, bet ilgainiui tai gali sukelti didesnį infliacijos spaudimą ir nestabilumą pasaulio rinkose.
8. Europos ir JAV obligacijų rinkose – šoktelėjusios palūkanos, akcijos nusmuko
Rugsėjo pradžia prasidėjo neramiai – akcijų rinkos JAV (Nasdaq, S&P 500, Dow Jones) krito maždaug 0,5–0,8 %, nes Europos šalių, tokių kaip JK, Vokietija ir Prancūzija, obligacijų palūkanos pasiekė dešimtmečių aukštumas. Prancūzijoje – dar ir politinė krizė dėl biudžeto balsavimo – todėl rinkos nerimauja dėl stabilumo. JAV investuotojai išgyvena ir dėl vakaro žinios apie Trumpo bandymus paveikti FED. Tuo tarpu aukso kaina pakilo iki $3 549,40 už unciją, o doleris stiprėja – tai signalizuoja, kad investuotojai ieško saugesnio prieglobsčio nestabilumu metu.
9. Pasaulinės ekonomikos augimo prognozės mažėja – silpni 2025-ieji
Tarptautinės institucijos, tokios kaip Pasaulio bankas, IMF ir OECD, sunerimusios – jos prognozuoja, kad globalinis ekonomikos augimas šiemet bus vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį. Pasaulio bankas tikisi 2,3 % augimo, IMF – net iki 3 %, bet visur akcentuojama rizika dėl prekybos įtampos, geopolitinio neapibrėžtumo, kainų augimo. Tai reiškia, kad ekonominė plėtra bus „ramioje“ zonoje – be stipraus atsigavimo, o daugelyje šalių pažangos gali ir nebūti. Lietuvos atveju – numatomas augimas 2025 m. siekia apie 2,8 %, o 2026 m. galėtų kilti iki apie 3,1 %, bet tai labai priklauso nuo eksporto perspektyvų ir investicijų aplinkos.
10. Kriptovaliutų pasaulis: stabilios monetos (stablecoins) – naujo laikmečio bankininkystė
Finansų pasaulis greitai juda link „Banking 2.0“, kur pagrindiniu vaidmeniu tampa stabilios monetos – kriptovaliutos, pririštos prie realių vertybių, siekiant užtikrinti vertės stabilumą. JAV priėmė teisės aktus (pavyzdžiui, GENIUS Act 2025), leidžiančius didžiosioms institucijoms įsitraukti į šią rinką. Tokios monetos suteikia galimybę atlikti globalius finansinius sandorius greičiau, saugiau ir pigiau, o jų sklaida gali sumažinti infliacijos spaudimą ir sujungti pasaulio ekonomiką per technologinę infrastruktūrą. Tai – potencialiai tokia pat svarbi finansinė transformacija kaip kai atsisakyta aukso standarto.
