Kiek turėti finansinei pagalvei savo šeimai?
Sugedęs automobilis, netikėtas vizitas pas gydytoją ar keli mėnesiai be pajamų dažniausiai neatsiranda kalendoriuje. Todėl klausimas „finansinė pagalvė – kiek turėti?“ nėra vien teorinis. Tai sprendimas, nuo kurio priklauso, ar nemaloni situacija taps laikinu nepatogumu, ar privers skolintis, stabdyti kaupimą ir keisti šeimos planus.
Finansinė pagalvė yra lengvai pasiekiamos santaupos nenumatytiems atvejams. Ji skirta ne atostogoms, naujam telefonui ar planuotam būsto remontui. Jos paskirtis – išlaikyti šeimos kasdienybę, kai pajamos trumpam sumažėja arba atsiranda būtinos, neplanuotos išlaidos.
Finansinė pagalvė: kiek turėti pagal savo situaciją?
Dažniausiai rekomenduojama turėti nuo 3 iki 6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervą. Vis dėlto šis skaičius nėra universalus. Šeimai, kurios pajamos stabilios, abu suaugusieji dirba pagal darbo sutartį, o išlaidos yra prognozuojamos, gali pakakti trijų mėnesių rezervo. Žmogui, vykdančiam individualią veiklą, dirbančiam pagal projektus ar gaunančiam kintamas pajamas, saugiau planuoti 6-12 mėnesių išlaidų sumą.
Svarbu skaičiuoti ne visą dabartinį šeimos biudžetą, o būtinas mėnesio išlaidas. Tai suma, kurios reikėtų, kad galėtumėte normaliai gyventi, jei pajamos laikinai nutrūktų. Į ją paprastai įeina būsto paskolos ar nuomos įmoka, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas, vaistai, vaikų poreikiai, draudimai ir minimalios kredito įmokos.
Pavyzdžiui, jei būtinos šeimos išlaidos per mėnesį siekia 1 800 eurų, trijų mėnesių rezervas būtų 5 400 eurų, o šešių mėnesių – 10 800 eurų. Tai nėra tikslas, kurį privalote pasiekti per kelis mėnesius. Kur kas svarbiau pradėti ir nuosekliai didinti rezervą, nei laukti momento, kai galėsite atsidėti didelę sumą iš karto.
Kada verta rinktis didesnį rezervą?
Didesnė finansinė pagalvė suteikia daugiau laisvės, tačiau pinigai joje paprastai neuždirba tiek, kiek ilgalaikėse investicijose. Todėl verta rasti pusiausvyrą tarp saugumo ir ilgalaikių tikslų.
Šešių ar daugiau mėnesių rezervas ypač aktualus, jeigu šeimos pajamas daugiausia uždirba vienas žmogus, turite mažų vaikų, mokate būsto paskolą arba dirbate srityje, kurioje pajamos gali smarkiai svyruoti. Didesnė suma naudinga ir tuomet, kai darbo pakeitimas jūsų profesijoje įprastai užtrunka ilgiau.
Kita vertus, du stabilias pajamas gaunantys žmonės, neturintys didelių finansinių įsipareigojimų ir galintys prireikus sumažinti dalį išlaidų, nebūtinai turi laikyti metų išlaidų dydžio sumą sąskaitoje. Per didelis rezervas gali reikšti, kad ilgalaikiams tikslams – pensijai, vaikų ateičiai ar investavimui – lieka per mažai lėšų.
Kaip apskaičiuoti savo rezervą praktiškai
Pradėkite nuo paskutinių trijų mėnesių banko išrašų. Ne spėkite, kiek išleidžiate, o pasižiūrėkite į realius skaičius. Išlaidas atskirkite į būtinas ir tas, kurias pajamoms sumažėjus galėtumėte laikinai sustabdyti.
Prie būtinųjų priskirkite ne tik sąskaitas, bet ir rečiau pasitaikančias išlaidas. Jei automobilio draudimą mokate kartą per metus, jo metinę sumą padalykite iš dvylikos. Tą patį verta padaryti su vaikų būreliais, sveikatos išlaidomis ar reguliaria automobilio priežiūra. Taip gausite realesnį mėnesio poreikį ir išvengsite situacijos, kai rezervas atrodo pakankamas tik popieriuje.
Tuomet pasirinkite savo laikotarpį. Jei pradedate nuo nulio, pirmas aiškus tikslas gali būti 1 000 eurų arba vieno mėnesio būtinosios išlaidos. Pasiekus šį etapą, kelkite tikslą iki trijų mėnesių. Toks skaidymas padeda nepamesti motyvacijos, ypač kai šeimos biudžete jau yra paskola, vaikai ar kiti prioritetai.
Jei turite brangių vartojimo kreditų ar kredito kortelės skolą, dažnai verta derinti abu veiksmus: sukaupti mažesnį pradinį rezervą ir kartu sparčiau mažinti brangiausią skolą. Visa turima suma neturėtų būti nukreipta į skolos grąžinimą, nes pirmas netikėtas gedimas vėl gali priversti skolintis. Tačiau laikyti didelę pagalvę, kai mokate aukštas palūkanas už vartojimo kreditą, taip pat retai būna efektyvu.
Kur laikyti finansinę pagalvę?
Pagrindinis rezervo kriterijus yra ne maksimali grąža, o prieinamumas ir saugumas. Pinigų gali prireikti tą pačią dieną, todėl visa suma neturėtų būti įšaldyta priemonėse, kurių negalite greitai panaudoti arba kurių vertė gali smarkiai svyruoti.
Daliai žmonių patogiausia pagalvę laikyti atskiroje taupomojoje sąskaitoje. Ji atskiria rezervą nuo kasdienėms išlaidoms skirtų pinigų, bet leidžia greitai jį pasiekti. Jei rezervas jau didesnis, dalį galima svarstyti laikyti terminuotame indėlyje, tik prieš tai įvertinus, ar jo nutraukimo sąlygos jums priimtinos.
Akcijos, fondai ar kitos svyruojančios investicijos nėra tinkama pagrindinė finansinės pagalvės vieta. Rinkai nukritus būtent tada, kai netenkate pajamų, gali tekti parduoti investicijas nuostolingai. Investavimui skirtos lėšos ir avarinis rezervas turėtų atlikti skirtingą darbą: vieni pinigai saugo šiandieną, kiti padeda auginti ateities kapitalą.
Kada pagalvę naudoti, o kada palikti ramybėje?
Finansinė pagalvė nėra neliečiamas muziejaus eksponatas. Ji ir kuriama tam, kad padėtų per tikrą finansinį netikėtumą. Jei netekote darbo, susirgote, sugedo būtinai reikalingas automobilis ar atsirado neatidėliotinos gydymo išlaidos, rezervą naudoti yra pagrįsta.
Tačiau planuojamos išlaidos neturėtų būti maskuojamos žodžiu „netikėta“. Kalėdinės dovanos, atostogos, metinis draudimas, vaiko kuprinė rugsėjį ar seniai atidėliojamas remontas yra numatomi dalykai. Jiems naudinga turėti atskirus taupymo tikslus. Tokia sistema apsaugo pagalvę nuo nuolatinio mažėjimo ir leidžia aiškiai matyti, kam iš tiesų skiriate pinigus.
Panaudojus dalį rezervo, jo atkūrimą įtraukite į kitų mėnesių planą. Nebūtina iš karto grąžinti visos sumos. Net reguliarūs 50 ar 100 eurų pervedimai padeda atkurti saugumo jausmą, o padidėjus pajamoms ar gavus premiją procesą galima paspartinti.
Kaip kaupti, kai atrodo, kad laisvų pinigų nėra?
Dažniausiai problema nėra vien pajamų dydis. Kartais rezervas neauga todėl, kad taupymas paliekamas mėnesio pabaigai, kai lėšos jau išleistos. Veiksmingesnis būdas – nustatyti automatinį pervedimą iškart po atlyginimo gavimo, net jei pradžioje tai tik nedidelė suma.
Peržiūrėkite ir nereguliarias išlaidas. Viena ar dvi prenumeratos, dažnas maisto užsakymas ar neapgalvoti smulkūs pirkimai nebūtinai išspręs visą klausimą, bet gali tapti pradine rezervo įmoka. Šeimoje verta sutarti, kad finansinė pagalvė yra bendras prioritetas, o ne vieno žmogaus pareiga.
Jeigu nežinote, nuo kokio dydžio pradėti, susirašykite savo būtinas išlaidas ir nustatykite pirmą pasiekiamą ribą. Finansinė ramybė neatsiranda nuo tobulo plano – ji auga iš aiškių skaičių, nuoseklių sprendimų ir rezervo, kuris leidžia netikėtumus sutikti ne su baime, o su pasirinkimu.
