Pastarosios savaitės finansų ir ekonomikos naujienos Lietuvoje ir pasaulyje atskleidžia kontrastingą vaizdą: vienose srityse matome aiškių augimo ženklų, kitose – ryškėja lėtėjimo tendencijos ir struktūriniai iššūkiai. Lietuva išlieka aktyvi tarptautinėje ekonominėje ir gynybos arenoje, tačiau vidaus rodikliai – pramonės susilpnėjimas, santūrios investicijos ir lėtesnis augimas – verčia žvelgti atsargiau. Tuo tarpu globaliose rinkose investuotojų optimizmas vis dar neslūgsta, nors fundamentai tam ne visuomet pritaria. Ši apžvalga apima svarbiausius faktus, kurie padeda geriau suprasti ekonominės aplinkos pulsą ir galimas rizikas artimiausiam laikotarpiui.

1. Lietuvos 2025 m. BVP prognozė sumažinta

2025-11-04 dieną „Swedbank“ paskelbė, kad šalies ekonomikos augimo prognozė šiais metais sumažinta iki 2,5 % dėl prastesnių pramonės rodiklių.

Tai rodo, kad eksportas, investicijos ir pramonės sektorius veikia silpniau nei tikėtasi. Namų ūkių vartojimas išlieka gana stiprus, tačiau to nepakanka kompensuoti pramonės sulėtėjimą. Bankas prognozuoja, kad 2026 m. augimas gali šiek tiek paspartėti, tačiau rizikų išlieka. Tai signalas tiek besidomintiems vidaus ekonomika, tiek investuotojams – atsargumas vis dar būtinas.

2. Lietuva pasirašė memorandumą dėl amunicijos gamybos su „Rheinmetall“

Lietuva ir „Rheinmetall“ sudarė susitarimą dėl naujo propulsantų (raketinių užtaisų) gamybos centro statybos Lietuvoje, kuriame planuojama gaminti kelis šimtus tūkstančių modulių per metus.

Tai rodo, kad šalies ekonomika orientuojasi ne tik į tradicinius sektorius, bet ir į gynybos pramonę bei aukštąją gamybą. Tokia investicija gali stiprinti užimtumą (ypač aukštųjų technologijų srityse) ir didinti eksporto potencialą. Vis dėlto tai ir rizika – sektorius labai priklausomas nuo geopolitikos ir valstybės užsakymų. Investuotojams svarbu sekti projekto eigą bei finansavimo sąlygų tvarumą.

3. 2025 m. III ketv. Lietuvoje nedarbo lygis nukrito iki 6,6 %

Remiantis duomenimis, 2025 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,6 %, palyginti su 7,2 % antrąjį ketvirtį.

Tai geras signalas darbo rinkai – nedarbas mažėja. Tačiau tokie rodikliai gali būti susiję su lėtesniu bendru ekonomikos augimu: darbo vietos atsiranda, bet tempas išlieka nuosaikus. Darbo jėgos pasiūla, demografiniai pokyčiai ir migracija vis dar daro didelę įtaką situacijai. Užimtumo augimas mažina socialinę riziką ir didina vartotojų pasitikėjimą – svarbų ekonomikos variklį.

4. Lietuva užsitikrino 300 mln. € paskolą iš Europos investicijų banko gynybos infrastruktūrai

Lietuva gavo 300 mln. eurų paskolą iš EIB gynybos infrastruktūrai, ypač rytiniame ES pasienyje.

Tai rodo, kad šalis plečia kapitalo investicijas gynybos ir infrastruktūros srityse. Tokios lėšos gali paskatinti papildomą paklausą statybų, technologijų ir kitose vidaus rinkos srityse. Vis dėlto didelės valstybės investicijos reiškia ir didelį įsipareigojimą jas įgyvendinti efektyviai – priešingu atveju gali kilti papildomų finansavimo rizikų.

5. Pasaulinė ekonomika įžengia į silpnesnio augimo fazę

Analizėje teigiama, kad pasaulio ekonomika juda į „lėto augimo“ fazę dėl geopolitinių rizikų, politinės fragmentacijos ir struktūrinių pokyčių.

Ekspertai ragina atsargiai vertinti rodiklius: nors daugelyje šalių akcijų rinkos yra aukštumose, pagrindiniai rodikliai išlieka silpni. Tai reiškia, kad investuotojams reikalingas didesnis atsargumas. Rizikas didina tiekimo grandinių sutrikimai ir politinio sprendimų priėmimo neapibrėžtumas. Strategijoms būtina atsižvelgti ne tik į optimistinius, bet ir į konservatyvius scenarijus.

6. Globalių akcijų fondų srautai – didžiausi per penkias savaites

Globalūs akcijų fondai sulaukė didžiausių įplaukų per pastarąsias penkias savaites – investuotojai aktyviai pirko akcijas.

Tai rodo, kad nepaisant rizikų, likvidumas juda į rinkas. Tai gali reikšti, kad investuotojai tiki, jog geriausi laikai dar nesibaigė. Tačiau tokia dinamika didina rinkų jautrumą nuotaikų pokyčiams. Svarbu įvertinti, ar srautas yra tvarus, ar galima korekcijos rizika.

7. JAV išlieka pagrindine investicijų kryptimi

JAV toliau pritraukia didžiąją dalį globalių investicijų srautų – tai lemia stipri technologijų rinka ir stabilios dolerio pozicijos.

Tai rodo, kad net ir pasaulio iššūkių fone investuotojai JAV laiko „saugia prieplauka“. Tačiau tokia koncentracija gali būti rizikinga, jei JAV ekonomika sulėtės ar technologijų sektoriuje atsiras burbulų požymių.

8. Akcijų rinkose – trumpalaikis stabtelėjimas, bet optimizmas išlieka

2025-11-09 pranešta, kad JAV akcijų indeksai pastarąsias aštuonias dienas smuko apie 2,4 %. Vis dėlto investuotojai tai vertina kaip laikiną pauzę, o ne krizės pradžią.

Didžiausia rizika – galimas technologijų vertinimo peraugimas ir dolerio dominavimas. Techninės korekcijos gali būti gilesnės nei tikimasi. Tokie periodai kartais tampa patraukliais įėjimo taškais konservatyvesniems investuotojams.

9. Darbo rinkos Lietuvoje – struktūriniai iššūkiai

Nors nedarbo lygis mažėja, analizė pabrėžia, kad Lietuvai būtinos struktūrinės reformos: geresnė darbo jėgos kokybė, efektyvesnis švietimas, didesnis finansų rinkų gilumas.

Mažėjantis nedarbas yra teigiamas rodiklis, tačiau jis pats savaime neužtikrina spartaus ilgalaikio augimo. Reikalingos investicijos į žmogiškąjį kapitalą, inovacijas ir technologijas. Svarbu orientuotis ne tik į darbo vietų kiekį, bet ir jų kokybę.

10. Investavimo strategijoms svarbiausia – diversifikacija, o ne vien technologijos

Analizė pabrėžia, kad nors technologijos ir dirbtinis intelektas išlieka investuotojų dėmesio centre, rizika pervertinimui auga.

Galima siekti aukštesnės grąžos, tačiau būtina suvokti rizikas: technologijų burbulai, kreditavimo ciklai ir rinkų euforija nėra užtikrinti. Rekomenduojama diversifikuoti tiek geografiškai, tiek po skirtingus sektorius.

Santrauka

Pastarosios dvi savaitės parodė, kad nors tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje nėra pagrindo skelbti krizę, akivaizdūs nuovargio ženklai: lėtėjantis augimas, geopolitinės rizikos, jautresnės rinkos ir netolygūs investicijų srautai. Lietuva stengiasi diversifikuoti ekonomiką – investuoja į gynybą, infrastruktūrą ir reformų kryptis. Investuotojų laukia ne pats lengviausias laikotarpis: likvidumo yra, tačiau struktūriniai veiksniai silpnėja, tad strategijos turi būti gerai apgalvotos. Šiuo metu vertingiausia – diversifikacija, atsargumas ir ilgas žvilgsnis į priekį.