Ekonomikos pulsas: 10 svarbiausių naujienų iš Lietuvos ir pasaulio 2025-10-02

Pastarąsias dvi savaites ekonomikos ir finansų pasaulyje netrūko įvykių, kurie turės įtakos tiek pasaulio rinkoms, tiek Lietuvos gyventojams.
Nuo rekordinių skolų pasauliniu mastu iki mažmeninės prekybos augimo Lietuvoje – pateikiame dešimt aktualiausių temų, kurios gali paaiškinti, kur juda ekonomika, investicijos ir mūsų piniginės.

1. Pasaulinė skola pasiekė rekordą – beveik 338 trilijonus dolerių

Pasaulinė skola (valstybių, įmonių ir namų ūkių) šiuo metu siekia apie 337,7 trilijono JAV dolerių.
Tai reiškia, kad viso pasaulio ekonomikos dalyviai skolinosi vis sparčiau, todėl bendras skolų krūvis smarkiai išaugo.
Didžiausias augimas fiksuotas JAV, Kinijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje – dėl valiutų bei ekonomikos pokyčių šios šalys tapo dar jautresnės skolos lygio svyravimams.
Problema ta, kad skolos didėja greičiau nei auga pajamos: kai skolų aptarnavimas (palūkanos, grąžinimai) tampa per sunkus, kyla finansinio nestabilumo grėsmė.
Ekspertai įspėja: net menkas sutrikimas gali sukelti domino efektą, paveikiantį ir finansų rinkas, ir paprastus gyventojus.

2. Įmonių susijungimų ir įsigijimų bumas – daugiau nei 1 trilijonas dolerių per ketvirtį

Trečiąjį metų ketvirtį pasaulyje paskelbta sandorių už daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių.
Dauguma jų – „megadealai“ (virš 10 mlrd. dolerių), apimantys stambius žaidėjus ir gerai žinomas kompanijas.
Tokie sandoriai rodo pasitikėjimą verslo aplinka ir viltį, kad investicijos atsipirks.
Kita vertus, kai kurių bendrovių vertinimai tampa pernelyg „išpūsti“, o jei lūkesčiai nepasiteisins, pasekmės gali būti skaudžios.
Šį bumą skatina palankios finansavimo sąlygos, didelis likvidumas ir noras užsitikrinti rinkos dalį ateityje.

3. Gamybos sektoriaus smukimas – silpna paklausa JAV ir Kinijoje

Rugsėjį gamybos sektorius visame pasaulyje susidūrė su akivaizdžiu nuosmukiu.
Euro zonoje gamybos PMI rodiklis nukrito žemiau 50 punktų, rodydamas, kad sektorius traukiasi.
Stambiausi kritimai fiksuoti Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, kiek geriau laikėsi Nyderlandai ir Pietų Europa.
Kinijoje gamyba mažėja jau šeštą mėnesį iš eilės, o JAV muitai bei prekybos įtampos dar labiau slopina eksportą.
Tai reiškia, kad net ir stiprios pramonės šakos patiria spaudimą, kai pasaulinė paklausa silpnėja.

4. Tarifai – „laukinė korta“ finansų rinkoms

Tarptautiniai muitai ir tarifai šiuo metu tapo vienu didžiausių neapibrėžtumo veiksnių.
Įmonės skaičiuoja scenarijus: ką daryti, jei jų produktai bus apmokestinti papildomais muitais ar prekybos ribojimais.
Nors verslai paprastai sugeba prisitaikyti, tokia nežinia stabdo investicijas ir plėtrą.
Investuotojams tai signalas labiau vertinti įmonių atsparumą galimiems prekybos šokams.
Tarifai tampa netikėtu veiksniu, galinčiu akimirksniu pakeisti konkurencinę aplinką.

5. JAV vyriausybės uždarymas sukuria informacijos vakuumą rinkose

Dėl dalinio JAV vyriausybės uždarymo sustabdyta daug oficialių ekonomikos duomenų – darbo rinkos, infliacijos, švietimo statistika.
Tai reiškia, kad investuotojai nebeturi įprastų orientyrų ir yra priversti remtis tik įmonių pranešimais.
Tokioje aplinkoje net menkiausia naujiena gali sukelti didelį rinkų sukrėtimą.
Įmonių pelno ataskaitos tapo vienu svarbiausių informacijos šaltinių.
Ši situacija parodė, kaip glaudžiai politika ir biurokratija susijusios su finansų rinkų stabilumu.

6. Britanijos FTSE 100 pasiekė rekordą

FTSE 100 indeksas, apimantis didžiausias Jungtinės Karalystės bendroves, pasiekė visų laikų rekordą – daugiau nei 9 446 punktus.
Didžiausią įtaką turėjo farmacijos sektorius, ypač „AstraZeneca“, kurios akcijos pabrango daugiau nei 11 %.
Rinkas paskatino JAV tarifų švelninimo galimybės ir investuotojų viltys dėl palankesnės centrinių bankų politikos.
Be to, JK akcijų rinka tampa savotišku „saugumo prieglobsčiu“ pasaulinio nestabilumo fone.
Vis dėlto, ekspertai įspėja – rekordas nebus amžinas, viskas priklausys nuo makroekonomikos rodiklių.

7. Lietuvoje – mažmeninės prekybos šuolis: 6,4 % augimas

Rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, palyginti su pernai tuo pačiu metu, augo 6,4 %.
Didžiausią augimą lėmė ne maisto prekių pardavimai – jie šoktelėjo net 14,8 %.
Prie to prisidėjo atlyginimų augimas, palankesnės paskolų sąlygos ir didesnis gyventojų pasitikėjimas ekonomika.
Tiesa, dalį augimo „suvalgo“ infliacija, bet tendencija rodo, kad gyventojai šiuo metu renkasi vartojimą, o ne taupymą.
Tai svarbus signalas vidaus rinkai, nes vartojimas yra vienas pagrindinių ekonomikos variklių.

8. Lietuvai prognozuojamas 2,6 % ekonomikos augimas 2025 m.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2025 m. šalies BVP augs 2,6 %.
Infliacija turėtų siekti 3,5 %, o nedarbo lygis – 7,1 %.
Vidutinis atlyginimas, anot prognozių, kils apie 8,5 %.
Ekonomikos augimą lems vidaus vartojimas ir investicijos, nes pasaulinė aplinka išlieka sudėtinga.
Jeigu scenarijus pasitvirtins, 2026 m. ekonomikos augimas galėtų dar paspartėti.

9. Lietuvoje paskirta nauja premjerė – Inga Ruginienė

Rugsėjo 25 d. premjerės pareigas pradėjo eiti Inga Ruginienė.
Veiksmai ir darbai parodys, kaip ši naujiena atsilieps Lietuvos politikai bei ekonomikai.

10. Dronai virš Lietuvos – saugumo klausimai ir geopolitinė įtampa

Neseniai Lietuvoje ir Danijoje pastebėti įtartini dronai dar kartą atkreipė dėmesį į saugumo situaciją regione.
Manoma, kad tai galėjo būti bandymai testuoti Europos gynybos sistemas ar daryti politinį spaudimą.
Vienas dronas Lietuvoje pastebėtas prie Vilniaus oro uosto – tai ne tik simbolinis, bet ir realus pavojus infrastruktūrai.
Tokie incidentai kelia nerimą verslams ir investuotojams, nes ekonomika glaudžiai susijusi su saugumo aplinka.
Kuo daugiau neapibrėžtumo, tuo sunkiau pritraukti investicijas ir užtikrinti stabilų augimą.

Apibendrinimas

Pastarųjų dviejų savaičių įvykiai rodo, kad ekonomika šiandien yra itin jautri tiek geopolitinėms, tiek vidaus politikos permainoms.
Pasaulio mastu rekordines aukštumas pasiekusi skola ir pramonės nuosmukis kelia nerimą, tuo tarpu Lietuvoje matome augimo ženklus – didėjantį vartojimą ir optimistiškas prognozes.
Tačiau naujoji politinė kryptis bei didėjanti saugumo įtampa gali smarkiai nulemti tolimesnį šalies ekonomikos kelią.
Investuotojams ir gyventojams svarbiausia išlikti budriems, vertinti rizikas ir planuoti atsargiai.
Ekonomikos pulsas šiuo metu greitas, o pokyčiai – staigūs, todėl atidžiai stebėti naujienas tampa svarbiau nei bet kada.