Ekonomikos pulsas: 10 svarbiausių naujienų iš Lietuvos ir pasaulio 2025-11-03
Pastarosios dvi savaitės atnešė daug signalų apie tai, kaip juda palūkanos, infliacija, naftos ir kriptovaliutų kainos bei didžiųjų technologijų pelnai. Euro zonoje – pauzė palūkanose ir infliacija vis arčiau 2 %, JAV – dar vienas FED žingsnis žemyn, o Lietuvos biudžete – aiškesni akcentai nuo MMA iki gynybos. Sudėjome jums aiškią, lengvai suprantamą apžvalgą: kas tikrai svarbu piniginei ir sprendimams.
1) ECB palūkanas paliko nepakeistas – skolinimosi kaina euro zonoje nekinta
Europos Centrinis Bankas spalio 30 d. nusprendė nejudinti trijų pagrindinių palūkanų normų. Praktikoje tai reiškia, kad euribor krypties „posūkio“ čia ir dabar nėra – toliau veikia ankstesni mažinimai, o naujų pokyčių ECB šiuo metu nenumato. Bankas pabrėžė, kad infliacija jau arti 2 % tikslo, o ekonomika rodo atsparumą: darbo rinka tvirta, privatūs balansai sveiki. Namų ūkiams ir verslui tai – daugiau prognozuojamumo: paskolų įmokos staigiai nekils ir nekristų. Investuotojams – signalas, kad „pigių pinigų“ era į priekį nespartės.
2) Euro zonos infliacija spalį – jau 2,1 %: dar vienas žingsnis link tikslo
„Flash“ įvertis rodo, kad metinė infliacija euro zonoje spalį sumažėjo iki 2,1 % (nuo 2,2 % rugsėjį). Tai praktiškai atitinka ECB tikslą ir mažina spaudimą toliau griežtinti politiką. Vartotojams tai – lėčiau brangstančios prekės ir paslaugos, o santaupos realiai „tirpsta“ mažiau. Verslui svarbu, kad kainų lūkesčiai stabilizuojasi – lengviau planuoti investicijas ir kainodarą. Rinkos dalyviai natūraliai daugiau dėmesio skirs augimo perspektyvoms, o ne infliacijos „gesinimui“.
3) Euro zonos BVP trečią ketvirtį +0,2 %: kuklus, bet teigiamas augimas
Išankstinis vertinimas rodo: euro zonos ekonomika lieka „pliuse“, nors tempas kuklus. Augimas po 0,2 % per ketvirtį reiškia, kad recesijos scenarijus toliau atidedamas. Vartotojų išlaidos ir paslaugos palaiko bendrą vaizdą, pramonė – mišri. Investuotojams tai svarbus fonas vertinant ciklinius sektorius ir bankų rezultatų tvarumą. ECB pauzė šioje aplinkoje atrodo logiškai – augimas egzistuoja, bet nesiveržia į priekį.
4) FED spalio 29-ąją antrą kartą šiemet sumažino palūkanas
JAV centrinis bankas nukreipė palūkanas dar žemyn, bet atmetė idėją apie didelius mažinimus. Tai palengvina finansavimą verslui ir gyventojams doleriais, tačiau FED taip pat signalizavo atsargą – nori matyti daugiau duomenų. Trumpuoju laikotarpiu rinkos neretai į tai reaguoja kilimu: pigesni pinigai palankūs akcijoms ir aukštesnės rizikos turtui. Ilgainiui svarbiausia, ar infliacija JAV nesušoks atgal ir ar ekonomika išlaikys tempą. Kredito rinkose tai gali mažinti įmonių skolinimosi kaštus ir refinansavimo stresą 2026-iesiems.
5) Nafta nusirito iki penkių mėnesių žemumų – pigesni degalai, bet ir signalas apie paklausą
Brent kaina pastarosiomis savaitėmis smuktelėjo link 61–65 USD už barelį, to priežastys – nuo prognozuojamo pertekliaus iki geopolitikos įtampos atoslūgio. Vairuotojams tai paprastai reiškia vėluojantį, bet malonų efektą degalinėse. Verslui – pigesnės transporto ir energijos sąnaudos, kas gali padėti suvaldyti kainas. Kita vertus, kritusi nafta kartais sufleruoja silpnėjančią pasaulio paklausą – tai investuotojai vertina atsargiai. OPEC+ ir IEA tonai išlieka skirtingi, tad kainos gali išlikti banguotos.
6) Bitcoin iššauna į rekordus (~125–126 tūkst. USD) – ETF įplaukos ir „skaitmeninio aukso“ naratyvas
Per spalį BTC pasiekė naujas visų laikų aukštumas, to variklis – stiprios įplaukos į spot ETF’us ir lūkesčiai dėl pigesnių pinigų. Institucinis kanalas (ETF) padarė kripto prieinamą platesniam investuotojų ratui – tai didina paklausą ir likvidumą. Tačiau prisiminkime nepastovumą: tokie rekordai neretai lydimi staigių korekcijų. Portfeliuose rizika turėtų būti valdoma diversifikacija. Jei BTC vėl svyruos keliasdešimt procentų – tai norma, o ne išimtis.
7) TSMC trečią ketvirtį – rekordiniai skaičiai: AI bumas neša pelnus
Didžiausias pasaulio procesorių gamintojas AI amžiui pranešė apie itin stiprias pajamas ir pelną. Augimą atnešė paklausa iš debesijos ir dirbtinio intelekto ekosistemos – nuo GPU iki pažangiausių procesorių. Tai barometras visam technologijų sektoriui: jei TSMC užsakymų knyga pilna, tikėtina, kad AI investicijų ciklas tęsiasi. Indeksams Taivane tai suteikė rimtą postūmį, o tiekėjų grandinė Azijoje ir JAV jaučia „teigiamą efektą“. Investuotojams – signalas, kad AI nėra tik „madingas žodis“, bet ir konkrečios pajamų eilutės.
8) Lietuvos 2026 m. biudžetas: daugiau gynybai, MMA iki 1 153 €, platus viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimas
Vyriausybė patvirtino 2026 m. biudžeto projektą: pajamos ir išlaidos auga, prioritetas – saugumui ir atlygiams. Minimali mėnesinė alga (bruto) planuojama kilti 11,1 % – iki 1 153 €. Numatyti papildomi šimtai milijonų švietimui, sveikatai, uniformuotoms tarnyboms ir kultūrai. Tai reikš didesnes pajamų „grindis“ žemiausiai uždirbantiems ir stipresnį vidaus vartojimo impulsą. Verslui – svarbu peržiūrėti atlygio biudžetus ir kainodarą nuo 2026-ųjų pradžios.
9) Lietuvos BVP 2025 m. III ketv.: -0,2 % – „minkštas nusileidimas“ tęsiasi
Išankstinis Statistikos departamento vertinimas rodo menką ketvirčio susitraukimą, tačiau metinis augimas išlieka teigiamas. Tai atspindi vangią pramonę ir atsargesnį vartojimą, bet taip pat stabilias paslaugas ir eksportą nišose. Rinkai tai reiškia, kad „skausmingos“ recesijos scenarijus kol kas neįsijungė. Bankų analitikai akcentuoja, jog tolimesnę trajektoriją lems ES fondų įsisavinimas ir išorės paklausa. Namų ūkiams svarbu: darbo rinka išlieka tvirta, tad didesni sukrėtimai kol kas mažai tikėtini.
10) Lietuvos ekonominių nuotaikų rodikliai spalį prastėjo – vartotojai atsargesni
Ekonominio sentimentų indekso ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai spalį sumenko. Tai atspindi didesnį atsargumą dėl kainų, pajamų ir būsto paskolų įmokų perspektyvų. Paprastai tokios nuotaikos trumpam slopina didesnius pirkinius – nuo buitinės technikos iki automobilių. Tačiau kartu jos gali „atvėsinti“ kainas ir pagerinti pirkėjo derybinę poziciją.
Trumpai
Pagrindinė žinutė – pinigų kaina stabilizuojasi, o infliacija – arti tikslo. Tai sudaro sąlygas atsargesniam, bet konstruktyviam augimui, kol kas be recesijos dramos. Lietuvoje 2026-ųjų pokyčiai nuo MMA iki gynybos biudžeto tiesiogiai palies atlyginimų vokelius ir įmonių sąnaudų struktūras – planuokite išlaidas iš anksto. Rinkose matome dviveidį pasaulį: pigesnę naftą ir tuo pat metu rekordinį bitkoiną – tai priminimas diversifikuoti ir valdyti riziką. O technologijų „širdis“ (TSMC) rodo, kad AI ciklas dar toli gražu nesibaigė – tai svarbus orientyras tiek investuotojams, tiek inovacijų ieškantiems verslams.
